Ką turi daryti jūsų būsto administratorius, kad daugiabutis nenusidėvėtų

Ką turi daryti jūsų būsto administratorius, kad daugiabutis nenusidėvėtų

„Namas, kaip automobilis – kad nenusidėvėtų, jį būtina nuolat prižiūrėti. Ir kuo senesnis, tuo daugiau investicijų jis reikalaus“, – teigia būsto administravimo priežiūros bendrovės „Ozo miestas“ techninis prižiūrėtojas Povilas Lysiukas.

Būstų savininkai siekia, kad jų turimo turto vertė nesumenktų. Žinoma, nekilnojamojo turto vertę lemia daug kriterijų, bet paties pastato būklė – ne paskutinės svarbos.

„Kad ir kaip mes nenorėtume, visi namai dėvisi. Tik vieni dėvisi greičiau, kiti – lėčiau. Tinkama priežiūra yra galimybė sulėtinti šį procesą. Tai yra būsto administratoriaus atsakomybė, tam jis turi reguliariai vertinti esamą padėtį, sudaryti aiškų planą, ką daugiabutyje reikia atnaujinti, aptarti tai su gyventojais ir prižiūrėti tinkamą darbų atlikimą. Aišku, realybėje dažnai gyventojai nori sutaupyti, vengia atlikti darbus, kurie nėra kritinės svarbos ir dar nekelia didelio pavojaus, nors namo būklei tokie atidėjimai tikrai nepadeda“, – pasakoja P. Lysiukas.

Pasak jo, mažiausiai išlaidų pareikalauja nauji daugiabučiai, žinoma, jeigu jie pastatyti kokybiškai. Juose visos inžinerinės sistemos būna naujos, sudėtos modernios medžiagos, kurios dažnai yra ir ilgaamžiškesnės, nei tos, kurios naudotos statybose prieš dešimtmečius. Todėl 1-3 metų senumo namas pareikalaus minimalių priežiūros išlaidų.

Be abejo, pasitaiko atvejų, kai gyventojams tenka papildomai investuoti ir į naujus namus. „Turėjome atvejį, kai per nežinojimą ar aplaidumą namo stogas statytojų buvo užklotas Lietuvos klimatinėms sąlygoms nepritaikyta danga, turinčia mažesnį šilumą saugančio poliesterio kiekį. Ši pigesnė Italijos rinkai skirta medžiaga buvo neatspari minusinei temperatūrai, tapo trapi. Tad labai greitai prisireikė ją keisti“, – pasakoja P. Lysiukas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad naujus namus taip pat reikia reguliariai apžiūrėti. „Juos reikia apeiti ir po audrų, patikrinti, ar nėra vėjo nuplėštų detalių, pažeistų konstrukcinių elementų, paplautų trinkelių palei namo pamatą ar kitų problemų. Naujo namo, kaip ir seno, apžiūra yra praktiškai identiška, tik po jos susidarytas būtinųjų darbų sąrašas paprastai būna trumpesnis“, – teigia „Ozo miesto“ atstovas.

Seno namo priežiūra, tuo tarpu, jau reikalauja didesnių investicijų. Kelių dešimtmečių amžiaus namas paprastai turi daugokai silpnųjų vietų. Tam sudaromi trumpalaikiai ir ilgalaikiai darbų planai, kurie aptariami ir suderinami su gyventojais.

P. Lysiukas tvirtina, kad senų namų gyventojai dažnai nesiryžta didesnėms investicijoms. „Gan dažnai pasitaiko, kai po apžiūros nustatome, kad reikia keisti šildymo sistemą, tvarkyti stogą, siūles, ir gyventojai išsigąsta galimų išlaidų. Tačiau reikia atminti, kad senas namas, kaip senas automobilis – jo sistemos būna nusidėvėjusios, o rizika, jog automobilis netikėtai sustos – išauga. Todėl patikimumas reikalauja didesnių investicijų“, – aiškina P. Lysiukas.

Ekspertas taip pat atkreipia senos statybos daugiabučių gyventojų dėmesį į keletą dažnai daromų klaidų. „Viena jų – dalinė renovacija. Būna, kad gyventojai sako, jog mūsų namo stogas pakankamai geras, neverta renovuoti. Tačiau praeina metai ir pastebi, kad per jį išeina visa šiluma arba jis prakiūra ir tuomet reikia naujo remonto. Todėl daug efektyviau gyventojams renovaciją vertinti kompleksiškai, nes nerenovuoti objektai lieka silpnosiomis daugiabučio vietomis“, – pasakoja „Ozo miesto“ atstovas.

Kita dažna gyventojų klaida – vertinti tik darbų kainą, o ne kokybę.

Gyventojai pasirenka dirbti su pigesnę kainą pasiūlančiais patentininkais, bet nepatyrę darbininkai padaro daug broko, sudeda pigias medžiagas, darbus atlieka taip, kad joks profesionalus inžinierius nesutiktų jo priimti. Taip gyventojams po kelerių metų tenka tą pačią namo dalį tvarkyti antrąkart ir patirti iki 2 kartų didesnes išlaidas.

„Vieno mūsų administruojamo namo gyventojai nusprendė pakeisti stogą. Jiems suskaičiavome apie 10 tūkst. eurų darbų sąmatą, tačiau pirmininkas informavo, kad pagal patentą dirbantys darbininkai sutiko stogą suremontuoti pigiau – už 6 tūkst. eurų. Vėliau, atlikus remontą, paprašė mūsų įvertinti darbą. Atvykę matome – paviršinis vaizdas gal ir geras, tačiau sudėtingos stogo vietos sutvarkytos netinkamai – po metų ar kelerių išryškės daugybė problemų ir vėl reikės keisti dangą. Todėl mes patarėme gyventojams, jeigu jie gali, nepriimti atlikto darbo“, – pasakoja „Ozo miesto“ specialistas.