Vilniaus senamiesčio gyventojų akiratyje – kultūros paveldo objektų atnaujinimo darbai

Vilniaus senamiesčio gyventojų akiratyje – kultūros paveldo objektų atnaujinimo darbai

Didėjant naujos gyvenamosios statybos mastams sostinėje taip pat Senamiestyje ir jo prieigose, daugumos senųjų pastatų, o drauge ir kultūros paveldo statinių, restauravimo ir tvarkybos tempai yra nepakankami. 

 

Vilniaus senamiestis dėl savo išskirtinumo yra pripažintas pasauliniu mastu ir 1994 metais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Todėl jo priežiūra ir tvarkyba pirmiausia turi būti skirti pastatų būklės gerinimui ir jų autentiškos aplinkos išsaugojimui.  

 

Vilniaus senamiestyje yra apie 1 500 pastatų iš kurių – 95 proc. yra kultūros paveldo statiniai. Ketvirtadaliui šių statinių reikalingi atnaujinimo darbai, kuriais siekiama išsaugoti, unikalias pastato detales, didinti pastatų ir aplinkos vertę. 

 

VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktoriaus Gedimino Rutkausko teigimu, dar 1993 m. prieš Vilniaus senamiestį įrašant į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, tarptautinis ICOMOS ekspertas, tikrinęs Senamiesčio vertę ir būklę, pateikė esminę pastabą, kad didžiausias ir ilgainiui pavojingas trūkumas yra prasta pastatų eksploatacinė priežiūra, tvarkyba, jų tradicijų ir tvarkos stoka.  

 

„Tik pavieniais atvejais, atnaujinant butus, gyventojai skiria dėmesį bendrajai pastato fizinei būklei. Tik maža dalis namų bendrasavininkų tai supranta ir pagal išgales atsakingai siekia imtis reikiamos eksploatacinės tvarkybos. Tačiau didžiausias trukdis šiems darbams yra ribotos finansinės galimybės.“ - teigia G. Rutkauskas 

 

Siekiant paskatinti kultūros paveldo statinių ir jų aplinkos tvarkybą bei palengvinti finansinę naštą istorinių pastatų bendrasavininkams, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra nuo 2000 metų įgyvendina Senamiesčio atnaujinimo programą. Sostinės savivaldybė 2015-2020 m. istorinių pastatų savininkams skyrė beveik 2 mln. eurų,  o 2021 m. skyrė virš 600 tūkst. eurų paramą. 

 

„Deja, dažnai tik mažuma istorinių pastatų bendrasavininkų išgali skirti pastato išorės remontui reikiamų lėšų. Todėl parama suteikia senamiesčio gyventojams puikią galimybę ne tik susitvarkyti pastatų išorę – atnaujinti stogą, fasadus, kiemelius, suteikti gyvenimo juose saugumo ir patogumo, bet apsaugo kultūros paveldo objektus nuo nykimo, prailgina jų amžių ir puošia miestą.“ - sako agentūros direktorius.  

 

Atliekant istorinių pastatų tvarkybos darbus, sostinės Savivaldybė teikia 50 proc. paramą balkonų, lodžijų, karnizų ir tvarkybai. Taip pat 50 proc. parama skiriama kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių, esančių kultūros paveldo vietovėse, išorės tvarkybai. Stogo atnaujinimo darbams ir vidinių senamiesčio kiemų atnaujinimui teikiama 40 proc. reikalingų lėšų. 

 

Agentūra bendradarbiauja su Vilniaus senamiestyje gyvenamuosius pastatus administruojančia ir priežiūros paslaugas teikiančia įmone „Senamiesčio ūkis“ priklausančia „Civinity“ įmonių grupei, kuri 2020 metais atnaujino 10 senamiesčio pastatų, kurių bendras plotas siekia 20 tūkst. kvadratinių metrų. Praėjusiais metais įmonė bendradarbiaudama su Agentūra padėjo gyventojams gauti savivaldybės teikiamą paramą, senamiesčio teritorijoje sutvarkant ir 3 avarinės būklės objektus.  

 

„Senamiestyje esančių istorinių pastatų atnaujinimui taikomi itin griežti reikalavimai, todėl atliekant tvarkybos darbus turi būti naudojamos tradicinės statybinės medžiagos, atkuriami unikalūs architektūriniai elementai, taip pat užtikrinama darbų kokybė ir ilgaamžiškumas.“ – teigia „Senamiesčio ūkis“ direktorius Martynas Naujokas.  

Įmonės atstovai bendraudami su senamiesčio gyventojais akcentuoja, kad netvarkomas fasadas ar stogas kelią pavojų namo gyventojams ir gatvėmis vaikštantiems praeiviams. Taip pat laiku neatliekami darbai, daro įtaką pastato konstrukciniam stabilumui ir saugotinoms detalėms, o juos apleidus, tai tampa dideliais nuostoliais.  

 

„Konsultuodami senamiesčio gyventojus kviečiame juos pasinaudoti teikiama parama ir užkirsti kelią kylančioms grėsmėms. Svarbu suprasti, kad prižiūrimi ir laiku tvarkomi pastatai ne tik suteikia naują gyvenimo kokybę, bet ir padidina turimo turto vertę, saugumą bei sumažina galimus remonto kaštus. Džiugu, kad Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra ėmėsi puikios iniciatyvos ir padeda atgaivinti senamiestį. Agentūros, gyventojų ir pastatų valdytojų bendromis pastangomis kartu galime pasiekti geresnių rezultatų gražinant Vilniaus senamiestį.” – sako M. Naujokas. 

 

Vilniaus Kultūros paveldo apsaugos zonoje esančių mikrorajonų (Senamiesčio, Žvėryno ir Naujamiesčio) gyventojai gali pretenduoti į teikiamą paramą istorinių daugiabučių pastatų atnaujinimo darbams atlikti. Gyventojai pirmiausia turi kreiptis į daugiabučio administratorių ir išreikšti pageidavimą namo atnaujinimo darbams atlikti. Savo ruožtu, namo administratorius surengia susirinkimą, karantino laikotarpiu jis vyksta nuotoliniu būdu, kurio metu pristato planuojamo projekto parengimo darbus. Planuojamiems projekto darbams turi pritarti 50 proc. + 1 namo buto savininkai.  

 

Dažniausiai dokumentų parengimo procesas iki statybos darbų pradžios užtrunka nuo keturių iki aštuonių mėnesių. Atnaujinimo procesas trunka nuo trijų iki šešių mėnesių, priklausomai nuo atliekamų darbų apimties. Pagal projekto administratoriaus sudarytą sutartį, už atliekamų darbų kokybės priežiūrą yra atsakingas techninis prižiūrėtojas. Jis privalo užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų medžiagų ir įrenginių kokybę. Atnaujinto daugiabučio namo darbų garantija - 5 metai, 10 metų garantija suteikiama paslėptiems statinio elementams (gruntavimui, trūkių siuvimams ir kt.).  

 

Svarbiausia žinoti, kad pastatų priežiūra ir tvarkyba yra svarbi ir neatidėliotina užduotis. Tai ypač aktualu vertingų senųjų pastatų, kultūros paveldo objektų, atžvilgiu, nes netvarkomo pastato būklė dėl mūsų klimato sąlygų spartėjančiai blogėja, naikindama autentišką pastatų turinį, patikimumą ir vertę.